Pereiti prie turinio

Planko konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Planko konstantaveiksmo kvantas, mažiausias leistinas veikimo kiekis fizinėje visatoje. Ši fizikinė konstanta žymima h. Taip pat dar naudojama konstanta . Ši konstanta dažnai vadinama Dirako konstanta.

Klasikinėje fizikoje veikimas yra vienareikšmiškai apibrėžiamas per materialaus kūno trajektorijos integralą. Tačiau moderniojoje kvantinėje fizikoje materialūs kūnai trajektorijų neturi, todėl šiuo atveju veikimas negali būti apibrėžiamas tuo pačiu būdu. Šiuo atžvilgiu nėra visiškai aišku, kaip kitaip apibrėžti kvantinėje mechanikoje sutinkamą Planko konstantą, kaip tik veikimo kvantas.

2010 metų CODATA rekomenduojamos vertės:

Skaitmenys skliausteliuose žymi standartinę paklaidą - paskutinių skaitmenų (esančių ne skliausteliuose) tikslumą. Tai tolygu užrašymui:

Planko konstanta yra naudojama daugelyje kvantinės fizikos formulių. Planko konstantos apibrėžimas yra

arba

čia

1900 m. konstantą postulavo Maksas Plankas kaip proporcingumo konstantą reikalingą eksperimentinei juodojo kūno spinduliuotei paaiškinti.[1]

  1. Planck, Max (1901), "Ueber das Gesetz der Energieverteilung im Normalspectrum", Annalen der Physik 309(3): 553–63, doi:10.1002/andp.19013090310. Nuoroda tikrinta 15 gruodžio 2008 . Angliškas vertimas: „On the Law of Distribution of Energy in the Normal Spectrum“. Suarchyvuotas originalas 2008-04-18.". „On the Law of Distribution of Energy in the Normal Spectrum“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-10-06. Nuoroda tikrinta 2011-10-13.